atsikvotėti

atsikvotė́ti Š 1. LL266 žr. atsikvošėti 2: Aš tik dabar atsikvotė́jau Lnkv. Pusbernukas pamislijo, kaip čia būtų, bet paskui atsikvotėjo, bo iš pradžių buvo lyg nusigandęs SI161–162. Ragana, da neatsikvotėjus nuo dyvų, puolė prieš sostą ps. 2. žr. atsikvošėti 3: Pakviesti svečiai atsikvotė́jo, t. y. atsiminė ateiti J. Iš pradžių nepažinau, tik paskui atsikvotė́jau Gs. Po kiek laiko atsikvotė́jo, kur buvo padėjusi pinigus Lnkv. \ kvotėtis; atsikvotėti